Saugus darbas

     Keisis vairuotojų, priklausomai nuo amžiaus, tikrinimo periodiškumas.

     Ankščiau asmenys:

     iki 59 m. privalėjo sveikatą tikrintis 1 kartą per 5 metus;

     nuo 60 metų amžiaus - 1 kartą per 3 metus;

     nuo 70 metų amžiaus - 1 kartą per 2 metus;

     nuo 80 metų amžiaus  - 1 kartą per 1 metus.

     Nuo 2009 m. asmenys:

     iki 55 metų  privalės sveikatą tikrintis 1 kartą per 10 metų;

     nuo 56 iki 69 metų - 1 kartą per 5 metus;

     nuo 70 iki 79 metų - 1 kartą per 2 metus;

     nuo 80 metų - 1 kartą per 1 metus.

Vairuotojai, dirbantys kenksmingomis sveikatai darbo sąlygomis:

automobilių ir vikšrinių kranų kranininkai ir dirbantieji kitomis kenksmingomis sveikatai sąlygomis (triukšmas, vibracija,  oro ir darbo aplinkos temperatūra, kiti veiksniai) kaip ir ankščiau privalės tikrintis sveikatą 1 kartą per metus.

1 kartą per 2 metus privalės vairuotojai, dirbantys sąlygomis, kai yra padidinta grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei:

automobilių, skirtų keleiviams vežti – autobusų, mikroautobusų, autofurgonų su krovinių automobilių važiuokle ir turinčių daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas, be vairuotojo, vairuotojai;

automobilių, skirtų kroviniams vežti, šių transporto priemonių su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, jų kategorijoms priskiriamų vilkikų, vairuotojai;

B kategorijos transporto priemonių ir naudojantys vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai, ir pan.);

motorinių transporto priemonių (troleibuso – T) vairuotojai;

traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (vyresniems kaip 59 metų asmenims reikės tikrintis dažniau).

Naujiena! Asmenys, siekiantys mokytis vairuoti ir pirmą kartą įgyti teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, arba vairuotojai, kurie periodiškai turi pasitikrinti sveikatą, prieš sveikatos tikrinimą turės užpildyti ir pasirašyti Vairuotojo garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimyną). Įdomu, ar tai tik liks popierius, ar po to ją panaudos, atsitikus incidentui?

Naujoje svaikatos tikrinimo tvarkoje plačiau išaiškinti reikalavimai keliami vairuotojų amžiui, nuo kurio leidžiama vairuoti atitinkamą transporto priemonę; pateiktos minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę.

Labai svarbu, kad naujoje tvarkoje yra aiškiai apibrėžta, kad asmenys gali pasirinkti kur tikrintis sveikatą, kokius dokumentus reikia pateikti, nurodyta tikrinimo procedūra bei išvardytos ligos ir sveikatos problemos, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones. Kitaip tariant, nurodymai tapo labiau išbaigti ir aiškesni.

Vairuotojai (tai liečia ne tik dirbančius), siūlau dėl viso pikto pakelti senus dokumentus ir pasižiūrėti, kada tikrinotės sveikatą patys ir, jei praėjo penkeri metai, vertėtų atlikti naują patikrinimą. Nors policija gatvėse to netikrina, tačiau pilnai tikėtina, kad įvykus incidentui, draudimo kompanijos gali panaudoti tai kaip dar vieną būdą išvengti nuostolių atlyginimo.

http://www.andriva.lt

Kiekvienoje įmonėje, turinčioje samdomų darbuotojų, nepriklausomai nuo jos vykdomos ekonominės veiklos privalo būti parengti vidiniai įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos srities norminiai dokumentai.

Iš pradžių šiek tiek teorijos. Cituojant Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.1-107 patvirtintą Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija (DSSI) – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinis (lokalinis) norminis teisės aktas, nustatantis konkrečias darbuotojų pareigas bei veikimo būdus, saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą ir gyvybę. Aiškiau nebūna.

Pirmiausia, turi būti paruošta Įvadinė darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija, kuri privaloma absoliučiai visiems įmonėje pradedantiems dirbti darbuotojams (sudarius darbo sutartį). Rekomenduojama instrukcijos sudėtis:

I. Bendrosios žinios apie įmonę ir jos veiklos ypatumai.

II. Pavojai ar rizika, kurie egzistuoja įmonėje ir su kuriais gali susidurti darbuotojas.

III. Darbdavio pareigos ir teisės garantuojant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas.

IV. Darbuotojo teisės ir pareigos atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą.

V. Darbuotojo pareigos ir veiksmai įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, avarijai, incidentui, kilus gaisrui.

VI. Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas įmonėje (saugos tarnybos, vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė įmonėje, darbuotojų atstovai, medicininis aptarnavimas).

VII. Darbuotojo veiksmai darbo metu už įmonės ribų.

VIII. Kiti darbuotojui aktualūs su darbuotojų sauga ir sveikata įmonėje susiję klausimai.

Be įvadinės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, privalomos visiems įmonėje įdarbinamiems darbuotojams, įmonėse turi būti paruoštos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, skirtos instruktavimui darbo vietoje. Šis instruktavimas yra privalomas ir nuolatiniams darbuotojams, ir laikinai dirbantiems bei komandiruotiems į įmonę dirbti darbus.

Instrukcijos ruošiamos:

- tam tikrų profesijų darbuotojams;

- tam tikriems darbams;

- tam tikrų darbo priemonių naudojimui;

- kenksmingų medžiagų ir preparatų naudojimui (tam tikrais atvejais).

Instruktavimo darbo vietoje instrukcijų rekomenduojama sudėtis:

I. Bendroji dalis (leidimo savaraniškai dirbti sąlygos, darbo ir poilsio trukmė, pranešimų apie incidentus ir nelaimingus atsitikimus tvarka, asmens higienos reikalavimai, atsakomybė).

II. Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio (taikymo, naudojimo ir priežiūros tvarka, netinkamumo naudoti požymiai).

III. Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią (pamainos priėmimo, darbo vietos ir priemonių patikrinimo ir paruošimo, užduočių įforminimo tvarka).

IV. Darbuotojo veiksmai darbo metu (saugūs darbo metodai, saugaus pavojingų medžiagų naudojimo, koncentracijos ore kontrolės tvarka, darbo vietos priežiūra, saugos įrenginių būklė, reikalavimai dirbant ypatingai pavojingomis sąlygomis, draudimas be žinios perleisti savo darbą kitam, ar imtis kito darbo pačiam, laikino pasitraukimo iš darbo vietos tvarka).

V. Darbuotojo veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais.

VI. Darbuotojo veiksmai baigus darbą (darbo priemonių palikimas, vietos sutvarkymas, asmens higienos reikalavimai, patalpų uždarymo tvarka).

Gali kilti natūralus klausimas, kada ir kokios instruktavimo darbo vietoje  instrukcijos reikalingos? Pamėginsiu paaiškinti paprastai. Šuo metu dažnai pasitaiko, kad samdomi darbuotojai darbe atlieka daugybę funkcijų. Štai pavyzdys – imkime vadybininką ir buhalterį, dirbančius biure bei vairuojančius automobilį darbo reikalais. Faktiškai ruošti dvi: (atskiras) vadybininko ir buhalterio DSS instrukcijas būtų netikslinga, kadangi jų darbe yra tie patys kenksmingi ir pavojingi veiksniai, nes jie dirba kompiuterinėje darbo vietoje (pobūdis saugumo ir sveikatos atžvilgiu yra panašus). Tačiau norėdami apsisaugoti nuo galimų nesusipratimų ir incidentų, šiuos, kaip ir kitus biuro (ir ne tik) darbuotojus, vienareikšmiškai privalome instruktuoti DSSI tvarkant krovinius rankomis (gali pasirodyti juokinga, tačiau net ir buhalteris gali patempti nugarą, pvz., dėl kažkokių nežinomų priežasčių netaisyklingai pakėlęs didesnę dokumentų ar segtuvų šūsnį, ar nusprendęs pakeisti kopijavimo aparato vietą, o po to suversti kaltę darbdaviui (man liepė vadovas) J), naudojant kompiuterinę įrangą, naudojant organizacinę techniką, vairuojant automobilį darbo reikalais ir netgi valant patalpas (sutikite, gali pasitaikyti ir šį darbą atlikti). Taip pat minėti biuro darbuotojai turi būti supažindinti su DSSI neelektrotechniniam personalui (turi žinoti, kaip saugiai eksploatuoti elektrines darbo priemones) bei pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiajam instrukcija.

Kitaip tariant, vairuotojas – vairuotojo DSSI ir kt. (pagal situaciją ir darbo pobūdį). Elektrikas, vairuojantis automobilį – elektriko DSSI, DSSI vairuojančiam automobilį darbo reikalais. Suvirintojas – DSSI dirbant elektriniu suvirinimo aparatu, DSSI atliekant suvirinimo darbus pusautomačiu. Pagalbinis darbininkas statybose – DSSI kasant griovius, DSSI dirbant aukštyje, DSSI dirbant su pneumatiniais įrankiais, DSSI neelektrotechniniam personalui ir t.t..

Žinoma, galima sujungti kelias instrukcijas į vieną, bet kadangi skirtingiems darbuotojams reikalingos skirtingos instrukcijos, tai dažniausiai nėra tikslinga.

Visada atsiranda vadovų, sakančių: „Toks detalizavimas ir tiek, atrodo, savaime suprantamų dalykų, yra neracionalu!“ Taip pat ir darbuotojai, supažindindami su žinomomis ir atrodytų, elementariomis taisyklėmis, kraipo galvas ir šypsosi, neva, jie ir taip viską žino. Tačiau atidžiai ir kruopščiai paruoštos instrukcijos ne tik įspėja apie galimus pavojus, pataria kaip elgtis atitinkamais atvejais, ką ir kaip galima daryti ir ko nedaryti, bet ir primena tokius dalykus, kurių dažnai neprisimenama ar nepaisoma būtent dėl jų paprastumo ir vertinimo „kaip savaime suprantamo dalyko“. Juolab kad praktikoje, įvykus nelaimingam atsitikimui, tyrimo komisija tikrai atidžiai dokumentuose ieško menkiausių netikslumų. Todėl kalbant apie DSSI ruošimą, reikia atminti, jog, jeigu kažkas jose pasikartos ir darbuotojas tai perskaitys du, ar net tris kartus, tai tikrai bus geriau ir jam, ir darbdaviui, negu tuo atveju, jei apie tai apskritai nebus užsiminta. Kuo daugiau patirties ir žinių, kuo daugiau logikos ir galimybių analizės bus pasitelkta ruošiant instrukciją, tuo didesnis užtikrinimas, kad turėsite paruoštą tikrai gerą instrukciją. Kuo geresnė instrukcija, tuo darbuotojas gaus išsamesnę ir visapusišką informaciją, kuria pasinaudojęs, po darbo gryš į namo sveikas. O tai naudinga visoms suinteresuotoms šalims.)

Bus daugiau…

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, darbuotojų saugai ir sveikatai mūsų šalyje keliami vis aukštesni reikalavimai, o darbdaviui taikoma didelė atsakomybė.

Tinkamai įmonėje valdoma darbuotojų sauga ir sveikata daro darbą našesnį ir kokybiškesnį, gerina psichologinį įmonės vidaus klimatą, darbo organizavimą, o visa tai prisideda prie konkurencingumo ir pelningumo didinimo bei patikimo partnerio įvaizdžio sudarymo.

Todėl vis daugiau darbdavių supranta, jog sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo salygas yra ne tik jų pareiga ir socialinė atsakomybė, bet ir būtinybė, norint sėkmingai vykdyti verslą.

Kitaip tariant, sistemingai valdoma darbuotojų sauga ir sveikata:

- sumažina su nelaimingais atsitikimais ir profesinėmis ligomis susijusius kaštus – lieka daugiau lėšų, kurias galima skirti įmonės konkurencingumui užtikrinti;

- geresnės darbo sąlygos skatina geriau dirbti -  gerėja kokybė;

- geras rizikos valdymas – duoda mažiau nemalonių netikėtumų bei užtikrina geresnį dialogą su darbuotojais ir jų atstovais;

- užtikrina mirtinų ar rimtų nelaimingų atsitikimų sumažinimą - o tai išlaiko gerą įmonės įvaizdį.

Tvarkyti ir prižiūrėti darbuotojų saugą ir sveikatą, priešgaisrinę saugą galima patikėti specializuotai įmonei, arba mėginti „užkrauti“ tai ant savo darbuotojų pečių. Dabar nekalbėkime apie kiekvieno iš būdų pliusus bei minusus, nes skaitytojams, neturintiems daug žinių ir patirties šioje srityje, tai gali pasirodyti neobjektyvu. Būtent dėl to tiesiog norėčiau papasakoti, ką visgi reiškia „vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos srities reikalavimus“, t.y. ko iš darbdavių reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai.

Pirmiausia norėtusi paaiškinti kai kuriuos terminus. Taigi, darbdavys gali būti įmonė (firma, organizacija) arba fizinis asmuo. Įmonės vadovas (direktorius) nėra darbdavys, jis yra darbdaviui atstovaujantis asmuo, t.y. asmuo, atstovaujantis įmonės ar organizacijos interesams.

Dar vienas terminas būtų darbdavio įgaliotas asmuo – įmonės darbuotojas, kuriam pavesta vadovauti atskiram įmonės padaliniui ir įgyvendinti padalinyje darbuotojų saugos ir sveikatos srities reikalavimus. Šiek tiek painu, bet suprantama.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą mūsų šalyje yra Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, taip pat eilė kitų dokumentų, nuostatų ir reglamentų.

Keliaujame toliau. Kiekvienoje įmonėje, turinčioje samdomų darbuotojų, privalo veikti Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba. Vadovas turi du pasirinkimus: jis gali samdyti atitinkamas įstaigas ar atskirus specialistus šioms funkcijoms atlikti, arba vykdyti tarnybos funkcijas pats.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo privalo būti apmokytas ir atestuotas darbuotijų saugos ir sveikatos klausimais pagal nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą mokymo programą ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą.

Mokymo programos yra šios:

- įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programa;

- darbdavio, jam atstovaujančio asmens mokymo programa;

- įmonės vadovo, vykdančio įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programa.

Kyla natūralus klausimas, kokią naudą kuri programa teikia, ir kuri kam yra reikalinga. Šitoje vietoje, dėl šiokių tokių neatitikimų gali kilti įvairiausių interpretacijų. Nesileidžiant į ilgus svarstymus, reikėtų paminėti, jog „vertingiausias“ yra įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pažymėjimas, kurį turėdamas vadovas ar kitas įmonės darbuotojas gali vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Norint gauti šį pažymėjimą, reikia turėti atitinkamą konkrečiai veiklos sričiai aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, būti išklausiusiam specialius kursus, atlikusiam praktinę užduotį ir išlaikiusiam kvalifikacijos egzaminą.

Jeigu vadovas neturi reikiamo išsilavinimo, arba nusprendžia Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas paskirti vykdyti kitam darbuotojui, ar samdyti tokias paslaugas teikiančią įmonę, jis turi būti apmokytas pagal darbdavio, jam atstovaujančio asmens mokymo programą.

Visą mokymo tvarką reglamentuoja 2003 m. gruodžio 31 d. LR socialinės apsaugos ir darbo bei LR sveikatos apsaugos ministrų patvirtinti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai.

Tai štai trumpai aprašyta tik pati pradžia to, ką privalo atlikti kiekvienas LR įregistruotas pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, norėdamas vykdyti veiklą. Kitoje dalyje pakalbėsime apie tai, kokie įmonėje turėtų būti parengti vidiniai norminiai dokumentai, reglamentuojantys darbo tvarką, darbuotojų saugą ir sveikatą, priešgaisrinę saugą, darbuotojų pareigas, teises, atsakomybę ir kt.